Practicing the Intermediate 1st Year Maths 1A Textbook Solutions Chapter 6 త్రికోణమితీయ నిష్పత్తులు, పరివర్తనలు Exercise 6(a) will help students to clear their doubts quickly.
AP Inter 1st Year Maths 1A Solutions Chapter 6 త్రికోణమితీయ నిష్పత్తులు, పరివర్తనలు Exercise 6(a)
I.
Question 1.
 ఈ క్రింది వాటిని సూక్ష్మీకరించండి.
 (i) tan(θ – 14π)
 Solution:
 tan(θ – 14π) = tan(14π – θ)
 = tan(2 . (7π) – θ)
 = tan θ
(ii) cot(\(\frac{21 \pi}{2}\) – θ)
 Solution:
 cot(\(\frac{21 \pi}{2}\) – θ) = cot(10π + (\(\frac{\pi}{2}\) – θ))
 = cot(\(\frac{\pi}{2}\) – θ)
 = tan θ
(iii) cosec(5π + θ)
 Solution:
 cosec(5π + θ) = cosec(2π + (3π + θ))
 = cosec(3π + θ)
 = cosec(2π + (π + θ))
 = cosec (π + θ)
 = -cosec θ
(iv) sec(4π – θ)
 Solution:
 sec(4π – θ) = sec(2π + (2π – θ))
 = sec (2π – θ)
 = sec θ

Question 2.
 క్రింది వాటి విలువలు కనుక్కోండి.
 (i) sin(-405°)
 Solution:
 sin (-405°) = sin(360° + 45°)
 = -sin 45°
 = \(-\frac{1}{\sqrt{2}}\)
(ii) cos(\(-\frac{7 \pi}{2}\))
 Solution:
 cos(\(-\frac{7 \pi}{2}\)) = -cos(\(\frac{7 \pi}{2}\))
 = cos 630°
 = cos (360° + 270°)
 = -cos 270°
 = cos(180° + 90°)
 = -cos 90°
 = 0
(iii) sec(2100°)
 Solution:
 sec(2100°) = sec (5 × 360° + 300°)
 = sec 300°
 = sec(360° – 60°)
 = sec 60°
 = 2
(iv) cot(-315°)
 Solution:
 cot(-315°) = -cot 315°
 = cot(360° – 45°)
 = -cot 45°
 = 1
Question 3.
 కింది వాటిని గణించండి.
 (i) cos245° + cos2135° + cos2225° + cos2315°
 Solution:
 cos245° + cos2135° + cos2225° + cos2315°
 
(ii) \(\sin ^2 \frac{2 \pi}{3}+\cos ^2 \frac{5 \pi}{6}-\tan ^2 \frac{3 \pi}{4}\)
 Solution:
 \(\sin ^2 \frac{2 \pi}{3}+\cos ^2 \frac{5 \pi}{6}-\tan ^2 \frac{3 \pi}{4}\)
 
(iii) cos 225° – sin 225° + tan 495° – cot 495°
 Solution:
 cos(180° + 45°) – sin(180° + 45°) + tan(360° + 135°) – cot(360° + 135°)
 = -cos 45° + sin 45° – tan 135° + cot 135°
 = \(-\frac{1}{\sqrt{2}}+\frac{1}{\sqrt{2}}\) + 1 – 1
 = 0
(iv) (a) θ = \(\frac{7 \pi}{4}\), (b) θ = \(\frac{11 \pi}{3}\) అయినప్పుడు (cos θ – sin θ) ల విలువ.
 Solution:
 

Question 4.
 (i) కోణం θ మూడో పాదంలో లేదు, sin θ = \(\frac{-1}{3}\) అయితే (a) cos θ (b) cot θ ల విలువలు కనుక్కోండి. [Mar. ’13]
 Solution:
 ∵ sin θ = \(\frac{-1}{3}\), sin θ ఋణాత్మకం.
 θ మూడవ పాదంలో లేదు.
 ⇒ θ నాల్గవ పాదంలో ఉంటుంది.
 ∴ నాల్గవ పాదంలో cos θ +ve, cot θ -ve.
 
(ii) కోణం θ ఒకటో పాదం లో లేదు, cos θ = t (0 < t < 1) అయితే (a) sin θ (b) tan θ విలువలను కనుక్కోండి.
 Solution:
 cos θ = t, (0 < t < 1)
 ⇒ cos θ ధనాత్మకం
 θ ఒకటవ పాదంలో లేదు.
 ⇒ θ నాల్గవ పాదంలో ఉంటుంది.
 
(iii) sin 330° cos 120° + cos 210° sin 300° విలువను కనుక్కోండి.
 Solution:
 sin 330° cos 120° + cos 210° sin 300°
 = sin(360° – 30°) . cos(180° – 60°) + cos(180° + 30°) . sin(360° – 60°)
 = (-sin 30°) (-cos 60°) + (-cos 30°) (-sin 60°)
 = sin 30° cos 60° + cos 30° sin 60°
 = sin(30° + 60°) [∵ sin A cos B + cos A sin B = sin (A + B)]
 = sin(90°)
 = 1
(iv) cosec θ + cot θ = \(\frac{1}{3}\), అయితే, cos θ ను కనుక్కొని θ ఏ పాదంలో ఉందో నిర్థారించండి.
 Solution:
 ∵ cosec θ + cot θ = \(\frac{1}{3}\)
 cosec θ – cot θ = 3 (∵cosec2θ – cot2θ = 1)
 
Question 5.
 (i) sin α + cosec α = 2, n ∈ z అయితే sinnα + cosecnα విలువను కనుక్కోండి. [May ’13]
 Solution:
 ఇచ్చినది sin α + cosec α = 2
 S.B.S.
 sin2α + cosec2α + 2 = 4
 sin2α + cosec2α = 2
 sin α + cosec α = 2
 C.B.S.
 sin3α + cosec3α + 3 sin α . cosec α (sin α + cosec α) = 8
 sin3α + cosec3α + 3(2) = 8
 sin3α + cosec3α = 8 – 6
 sin3α + cosec3α = 2
 similarly sinnα + cosecnα = 2
(ii) sec θ + tan θ = 5 అయితే, θ ఉండే పాదాన్ని, sin θ విలువను కనుక్కోండి.
 Solution:
 
II.
Question 1.
 కింది వాటిని నిరూపించండి.
 (i) \(\frac{\cos (\pi-A) \cdot \cot \left(\frac{\pi}{2}+A\right) \cos (-A)}{\tan (\pi+A) \tan \left[\frac{3 \pi}{2}+A\right] \sin (2 \pi-A)}\)
 Solution:
 \(\frac{\cos (\pi-A) \cdot \cot \left(\frac{\pi}{2}+A\right) \cos (-A)}{\tan (\pi+A) \tan \left[\frac{3 \pi}{2}+A\right] \sin (2 \pi-A)}\)
 = \(\frac{-\cos A(-\tan A) \cos A}{\tan A(-\cot A)\left(-\sin ^{\prime} A\right)}\)
 = cos A
(ii) \(\frac{\sin (3 \pi-A) \cos \left(A-\frac{\pi}{2}\right) \tan \left(\frac{3 \pi}{2}-A\right)}{{cosec}\left(\frac{13 \pi}{2}+A\right) \sec (3 \pi+A) \cot \left(A-\frac{\pi}{2}\right)}\) = cos4A
 Solution:
 \(\frac{\sin (3 \pi-A) \cos \left(A-\frac{\pi}{2}\right) \tan \left(\frac{3 \pi}{2}-A\right)}{{cosec}\left(\frac{13 \pi}{2}+A\right) \sec (3 \pi+A) \cot \left(A-\frac{\pi}{2}\right)}\)
 
(iii) sin 780° . sin 480° + cos 240° . cos 300° = \(\frac{1}{2}\)
 Solution:
 sin 780° . sin 480° + cos 240° . cos 300°
 = sin(2(360°) + 60°) . sin(360° + 120°) + cos(270° – 30°) . cos(360° – 60°)
 = sin 60° . sin 120° – sin 30° cos 60°
 
(iv) \(\frac{\sin 150^{\circ}-5 \cos 300^{\circ}+7 \tan 225^{\circ}}{\tan 135^{\circ}+3 \sin 210^{\circ}}\) = -2
 Solution:
 \(\frac{\sin 150^{\circ}-5 \cos 300^{\circ}+7 \tan 225^{\circ}}{\tan 135^{\circ}+3 \sin 210^{\circ}}\)
 
(v) \(\cot \left(\frac{\pi}{20}\right) \cdot \cot \left(\frac{3 \pi}{20}\right) \cdot \cot \left(\frac{5 \pi}{20}\right) \cdot \cot \left(\frac{7 \pi}{20}\right)\) . \(\cot \left(\frac{9 \pi}{20}\right)\) = 1
 Solution:
 L.H.S = \(\cot \left(\frac{\pi}{20}\right) \cdot \cot \left(\frac{3 \pi}{20}\right) \cdot \cot \left(\frac{5 \pi}{20}\right) \cdot \cot \left(\frac{7 \pi}{20}\right)\) . \(\cot \left(\frac{9 \pi}{20}\right)\)
 = cot(9°) cot(27°) cot(45°) cot(63°) cot(81°)
 = cot(9°) cot(27°) (1) cot(90° – 27°) cot(90° – 9°)
 = cot(9°) cot(27°) tan 27° tan 9°
 = (tan 9° cot 9°) (tan 27° cot 27°)
 = (1) (1)
 = 1

Question 2.
 (i) \(\frac{\sin \left(-\frac{11 \pi}{3}\right) \tan \left(\frac{35 \pi}{6}\right) \sec \left(-\frac{7 \pi}{3}\right)}{\cot \left(\frac{5 \pi}{4}\right) {cosec}\left(\frac{7 \pi}{4}\right) \cos \left(\frac{17 \pi}{6}\right)}\) ను సూక్ష్మీకరించండి.
 Solution:
 sin(\(\frac{-11 \pi}{3}\))
 = sin(-660°)
 = sin(-2 × 360° + 60°)
 = sin 60°
 = \(\frac{\sqrt{3}}{2}\)
 tan(\(\frac{35 \pi}{6}\))
 = tan(1050°)
 = tan(3 × 360° – 30°)
 = -tan 30°
 = \(-\frac{1}{\sqrt{3}}\)
 sec(\(-\frac{7 \pi}{3}\))
 = sec(-420°)
 = sec 420°
 = sec(360° + 60°)
 = sec 60°
 = 2
 cot(\(\frac{5 \pi}{4}\))
 = cot(225°)
 = cot(180° + 45°)
 = cot 45°
 = 1
 cosec(\(\frac{7 \pi}{4}\))
 = cosec(315°)
 = cosec(270° + 45°)
 = -sec 45°
 = -√2
 cos(\(\frac{17 \pi}{6}\))
 = cos(570°)
 = cos(540° – 30°)
 = -cos 30°
 = \(-\frac{\sqrt{3}}{2}\)
 
(ii) tan 20° = p అయితే, \(\frac{\tan 610^{\circ}+\tan 700^{\circ}}{\tan 560^{\circ}-\tan 470^{\circ}}=\frac{1-p^2}{1+p^2}\) అని చూపండి.
 Solution:
 
Question 2.
 α, β లు పూరక కోణాలు. b sin α = a, అయితే, sin α cos β – cos α sin β విలువను కనుక్కోండి.
 Solution:
 ∵ α, β లు పూరక కోణాలు.
 α + β = 90°
 ⇒ β = 90° – α
 sin α cos β – cos α sin β = sin(α – β)
 = sin[(α – (90° – α)]
 = sin[2α – 90°]
 = -sin(90° – 2α)
 = -cos 2α
 = -(1 – 2 sin2α) (∵ cos 2α = 1 – 2 sin2α)
 = -1 + 2\(\left(\frac{a}{b}\right)^2\) [∵ sin α = \(\frac{a}{b}\) (ఇవ్వబడినది)]
 = \(\frac{-b^2+2 a^2}{b^2}\)
 = \(\frac{2 a^2-b^2}{b^2}\)

Question 3.
 (i) A రెండో పాదం లేని కోణం, B మూడవ పాదంలో లేని కోణం, cos A = cos B = \(-\frac{1}{2}\) అయితే, \(\frac{4 \sin B-3 \tan A}{\tan B+\sin A}\) విలువను కనుక్కోండి.
 Solution:
 Solution:
 ∵ cos A = \(-\frac{1}{2}\), A రెండవ పాదంలో లేదు.
 cos A -ve, కనుక
 ⇒ A, మూడవ పాదంలో ఉంటుంది.
 cos B = \(-\frac{1}{2}\), B మూడవ పాదంలో లేదు.
 cos B -ve, కనుక
 ⇒ B, రెండవ పాదంలో ఉంటుంది.
 ∵ cos A = \(-\frac{1}{2}\)
 A మూడవ పాదంలో ఉంటుంది.
 ⇒ A = 240°
 ∵ cos B = \(-\frac{1}{2}\), B రెండవ పాదంలో ఉంది.
 ⇒ B = 120°
 
(ii) కోణాలు A, B లు 4వ పాదంలో లేవు, 8 tan A = -15, 25 sin B = -7 అయితే, sin A cos B + cos A sin B = \(\frac{-304}{425}\) అని చూపండి.
 Solution:
 8 tan A = -15 ⇒ tan A = \(\frac{-15}{8}\)
 25 sin B = -7 ⇒ sin B = \(\frac{-7}{25}\)
 దత్తాంశము గురించి A, Bలు నాలుగో పాదంలో ఉండవు.
 ∴ A రెండవ పాదంలోను B మూడవ పాదంలో ఉండాలి.
 sin A cos B + cos A sin B =
 
(iii) A, B, C, D లు ఒక చక్రీయ చతుర్భుజం కోణాలు అయితే,
 (a) sin A – sin C = sin D – sin B
 (b) cos A + cos B + cos C + cos D = 0 అని చూపండి.
 Solution:
 ∵ A, B, C, D లు చక్రీయ చతుర్భుజ కోణాలు,
 ⇒ A + C = 180°, B + D = 180°
 ⇒ C = 180° – A, D = 180° – B
 (i) L.H.S. = sin A – sin C
 = sin (A) – sin (180° – A)
 = sin A – sin A
 = 0
 R.H.S. = sin D – sin B
 = sin (180° – B) – sin B
 = sin B – sin B
 = 0
 ∴ L.H.S. = R.H.S.
 i.e., sin A – sin C = sin D – sin B
 (ii) L.H.S. = cos A + cos B + cos C + cos D
 = cos A + cos B + cos (180° – A) + cos (180° – B)
 = cos A + cos B – cos A – cos B
 = 0
 ∴ cos A + cos B + cos C + cos D = 0
Question 4.
 (i) a cos θ – b sin θ = c, a sin θ + b cos θ = \(\pm \sqrt{a^2+b^2-c^2}\) అని చూపండి.
 Solution:
 a cos θ – b sin θ = c
 let a sin θ + b cos θ = x
 వర్గము చేసి కూడగా
 (a cos θ – b sin θ)2 + (a sin θ + b cos θ)2 = c2 + x2
 ⇒ a2 cos2θ + b2 sin2θ – 2ab sin θ cos θ + a2 sin2θ + b2 cos2θ + 2ab sin θ = c2 + x2
 ⇒ a2 + b2 = c2 + x2
 ⇒ a2 + b2 – c2 = x2
 ⇒ x = \(\pm \sqrt{a^2+b^2-c^2}\)
 ∴ a sin θ + b cos θ = \(\pm \sqrt{a^2+b^2-c^2}\)
(ii) 3 sin A + 5 cos A = 5, అయితే 5 sin A – 3 cos A = ±3 అని చూపండి.
 Solution:
 3 sin A + 5 cos A = 5
 let 5 sec A – 3 cos A = x
 ఇరువైపులా వర్గము చేసి కూడగా
 (3 sin A + 5 cos A)2 + (5 sin A – 3 cos A)2 = 52 + x2
 ⇒ 9 sin2A + 25 cos2A + 30 sin A cos A + 25 sin2A + 9 cos2A – 30 sin A cos A = 25 + x2
 ⇒ 9 + 25 = 25 + x2
 ⇒ x2 = 9
 ⇒ x = ±3
 ∴ 5 sin A – 3 cos A = ±3
(iii) tan2θ = (1 – e2), అయితే sec θ + tan3θ . cosec θ = \(\left(2-e^2\right)^{3 / 2}\) అని చూపండి.
 Solution:
 tan2θ = 1 – e2
 sec2θ = 1 + tan2θ = 2 – e2
 sec θ + tan3θ . cosec θ
 = sec θ + \(\frac{\sin ^3 \theta}{\cos ^3 \theta} \cdot \frac{1}{\sin \theta}\)
 = sec θ + \(\frac{\sin ^2 \theta}{\cos ^2 \theta} \cdot \frac{1}{\cos \theta}\)
 = sec θ + tan2θ . sec θ
 = sec θ (1 + tan2θ)
 = sec θ . sec2θ
 = \(\left(2-e^2\right) \sqrt{2-e^2}\)
 = \(\left(2-e^2\right)^{3 / 2}\)
III.
Question 1.
 కింది వాటిని నిరూపించండి.
 (i) \(\frac{\tan \theta+\sec \theta-1}{\tan \theta-\sec \theta+1}=\frac{1+\sin \theta}{\cos \theta}\) [Mar. ’14]
 Solution:
 
(ii) (1 + cot θ – cosec θ) (1 + tan θ + sec θ) = 2
 Solution:
 L.H.S. = (1 + cot θ – cosec θ) (1 + tan θ + sec θ)
 
(iii) 3(sin θ – cos θ)4 + 6(sin θ + cos θ)2 + 4(sin6θ + cos6θ) = 13
 Solution:
 (sin θ – cos θ)2 = sin2θ + cos2θ – 2 sin θ . cos θ = 1 – 2 sin θ cos θ
 (sin θ – cos θ)4 = (1 – 2 sin θ cos θ)2 = 1 + 4 sin2θ cos2θ – 4 sin θ cos θ …….(1)
 (sin θ + cos θ)2 = sin2θ + cos2θ + 2 sin θ cos θ = 1 + 2 sin θ cos θ ……(2)
 sin6θ + cos6θ = (sin2θ + cos2θ)3 – 3 sin2θ cos2θ (sin2θ + cos2θ) = 1 – 3 sin2θ cos2θ …….(3)
 L.H.S. = 3(1 + 4 sin2θ cos2θ – 4 sin θ cos θ) + 6(1 + 2 sin θ cos θ) + 4(1 – 3 sin2θ cos2θ)
 = 3 + 12 sin2θ cos2θ – 12 sin θ cos θ + 6 + 12 sin θ cos θ + 4 – 12 sin2θ cos2θ
 = 3 + 6 + 4
 = 13
 = R.H.S.

Question 2.
 కింది వాటిని నిరూపించండి.
 (i) (sin θ + cosec θ)2 + (cos θ + sec θ)2 – (tan2θ + cot2θ) = 7
 Solution:
 L.H.S. = (sin θ + cosec θ)2 + (cos θ + sec θ)2 – (tan2θ + cot2θ)
 = (sin2θ + cosec2θ + 2 sin θ cosec θ) + (cos2θ + sec2θ + 2 cos θ sec θ – (tan2θ + cot2θ)
 = (sin2θ + cos2θ) + (1 + cot2θ) + (1 + tan2θ) + 4 – tan2θ – cot2θ
 = 1 + 1 + 1 + 4
 = 7
(ii) cos4α + 2 cos2α \(\left(1-\frac{1}{\sec ^2 \alpha}\right)\) = (1 – sin4α)
 Solution:
 L.H.S. = cos4α + 2 cos2α \(\left(1-\frac{1}{\sec ^2 \alpha}\right)\)
 = cos4α + 2 cos2α (1 – cos2α)
 = cos2α [cos2α + 2 sin2α]
 = (1 – sin2α) [cos2α + sin2α + sin2α]
 = (1 – sin2α) (1 + sin2α)
 = 1 – sin4α
(iii) \(\frac{(1+\sin \theta-\cos \theta)^2}{(1+\sin \theta+\cos \theta)^2}=\frac{1-\cos \theta}{1+\cos \theta}\)
 Solution:
 
(iv) \(\frac{2 \sin \theta}{(1+\cos \theta+\sin \theta)}\) = x అయితే, \(\frac{(1-\cos \theta+\sin \theta)}{(1+\sin \theta)}\) విలువను కనుక్కోండి.
 Solution:
 

Question 3.
 కింది వాటిలో θను లోపింపచేయండి.
 (i) x = a cos3θ; y = b sin3θ
 Solution:
 
(ii) x = a cos4θ; y = b sin4θ
 Solution:
 
(iii) x = a(sec θ + tan θ); y = b(sec θ – tan θ)
 Solution:
 \(\frac{x}{a}\) = sec θ + tan θ
 \(\frac{y}{b}\) = sec θ – tan θ
 \(\frac{x}{a} \times \frac{y}{b}\) = (sec θ + tan θ) (sec θ – tan θ) = sec2θ – tan2θ
 \(\frac{xy}{ab}\) = 1
 xy = ab
(iv) x = cot θ + tan θ; y = sec θ – cos θ
 Solution:
 ఇచ్చినది x = cot θ + tan θ, y = sec θ – cos θ
 x2 = (cot θ + tan θ)2
 = cot2θ + tan2θ + 2 cot θ tan θ
 = cot2θ + tan2θ + 2(1)
 = (1 + tan2θ) + (1 + cot2θ)
 = sec2θ + cosec2θ
 = \(\frac{1}{\cos ^2 \theta}+\frac{1}{\sin ^2 \theta}\)
 = \(\frac{\sin ^2 \theta+\cos ^2 \theta}{\sin ^2 \theta \cos ^2 \theta}\)
 = \(\frac{1}{\sin ^2 \theta \cos ^2 \theta}\)
 ∴ x2 = sec2θ cosec2θ ……..(1)
 y = (sec θ – cos θ)
 y2 = (sec θ – cos θ)2
 y2 = sec2θ + cos2θ – 2(sec θ cos θ)
 = sec2θ + cos2θ – 2(1)
 = (sec2θ – 1) – (1 – cos2θ)
 = tan2θ – sin2θ
 = sin2θ \(\left(\frac{1}{\cos ^2 \theta}-1\right)\)
 = sin2θ (sec2θ – 1)
 = sin2θ tan2θ ……..(2)
 ఇప్పుడు x2y = (sec2θ cosec2θ) (sin θ tan θ)
 
